Jump to content

Eotolisċ sprǣċ

Fram Wikipǣdian
(Edlǣded of Italisc sprǣc)
Eotolisċ
italiano
Gelōmlicu in Eotol, Swissland, San Marino, Faticanburg
Folc 69 milionan[1]
Cynnlicu endebyrdung

Indo-Ēuropisċ

Ambihtlic Stede
Ambihtlicu sprǣc in  Italia
 San Marino
 Swissland
 Faticanburg
 Europisce Gesamnung
Sprǣce Begīemung
ISO 639-1 it
ISO 639-2 ita
ISO 639-3 ita
IETF it
Glottolog ital1282
Ethnologue ita
GOST 7.75–97 ита 235
Landscipe
Eotolisċ sprǣċ Ƿikipǣdian
Þis cyþþubox hæfþ Wikidata wihta
Na matanivola volai ni ivakasala ni volavola, e vakavulici ena koronivuli ni Itali ena ika20 - 21 ni senitiuri.

Eotolisċ (italiano [itaˈljaːno] (About this sound listen), oþþe lingua italiana [ˈliŋɡwa itaˈljaːna]) is Rōmānisċ sprǣċ, þe is gesprocen fram 70 þūsenda þūsenda lēoda, mǣst on Eotole.

Stæfrōf

[adihtan | adihtan fruman]
A a À à B b C c D d E e È è É é
F f G g H h I i Ì ì Í í Î î L l
M m N n O o Ò ò Ó ó P p Q q R r
S s T t U u Ù ù Ú ú V v Z z

Bīspell þǣre sprǣċe

[adihtan | adihtan fruman]

Gemǣne cƿidas

[adihtan | adihtan fruman]
  • Gladdunga (gemǣne drincword): cin cin /tʃin tʃin/
  • Englisc: inglese /iŋˈgleze/
  • Ƿes(aþ) hāl(e): arrivederci /arriveˈdertʃi/
  • Ƿes hāl: ciao /ˈtʃao/ (frēondlīce); buongiorno /bwɔnˈdʒorno/ (gōdne morgen/gōdne dæg), buonasera /bwɔnaˈsera/ (gōdne ǣfen)
  • Giese: /si/
  • Nese: no /nɔ/
  • Hū gǣþ hit þē/ēoƿ? : Come stai /ˈkome ˈstai/ (frēondlīce); Come sta /ˈkome sta/ (ambihtlīce)
  • Ic sarie: mi dispiace /mi disˈpjatʃe/
  • Belāda mec: scusa ˈskuza (frēondlīce); scusi ˈskuzi (ambihtlīce)
  • Eft: di nuovo, /di ˈnwɔvo/; ancora /aŋkora/
  • Ealneg: sempre /ˈsɛmpre/
  • Hƿonne: quando /ˈkwando/
  • Tō hƿon/Forþǣm þe: perché /perˈke/
  • Hū fela: quanto /ˈkwanto/
  • Ic þancie þē/ēoƿ!: grazie! /ˈgratːsie/
  • Gōd mǣl: buon appetito /ˌbwɔn appeˈtito/
  • Nān hefignes!: prego! /ˈprɛgo/
  • Ic þec lufie: Ti amo /ti ˈamo/; Ti voglio bene /ti ˈvɔʎːo ˈbɛne/
  • Ān: uno /ˈuno/
  • Tƿa/Tƿēgen: due /ˈdue/
  • Þrie: tre /tre/
  • Fēoƿer: quattro /ˈkwatːro/
  • Fīf: cinque /ˈtʃiŋkwe/
  • Siex: sei /ˈsɛi/
  • Seofon: sette /ˈsɛtːe/
  • Eahta: otto /ˈɔtːo/
  • Nigon: nove /ˈnɔve/
  • Tīen: dieci /ˈdjɛtʃi/
Wiki letter w Þis gewrit is stycce. Þu most Wikipædie mid ætiecunge hire helpan.
Rōmānisċa sprǣċa þæs Indo-Ēuropisċan sprǣċhīredes
Hibērrōmānisċ AragōnisċAsturisċGalizisċPortugalisċLēonisċMirandisċIspānisċ
Ocsitaniarōmānisċ CatalānisċOcsitanisċFālensisċ
Gallrōmānisċ ArpetanisċFrencisċGāresīeġisċGranesīeġisċNorþmandisċWallonisċ
Rætarōmānisċ FrīulisċLadinisċRætrōmānisċ
Galleotolisċ EmilisċLiguarisċLangbeardisċPīedmontisċRōmānol
Eotoldalmætisċ CorsicisċDalmætisċ † • EotolisċFenetisċIstrisċNēapolisċSassārisċSicilisċ
Ēastrōmānisċ Rumǣnisċ
Sūþrōmānisċ Sardinisċ